Arklių slėnis

„Poniai geriau nei žoliapjovė“, „Nupirksiu anūkams, vasarą galės pajodinėti“, „Paimsiu ponį, gražu, ganysis sau kieme“, „Nusipirksiu ponių, tai bus daug lankytojų, nes vaikams patinka“, „Įsigysiu porą ponių, dauginsiu, lengvi pinigai“, „Paimsiu tėvams į kaimą. Priežiūros daug nereikia, o jiems bus linksmiau“ – visa tai yra ilgalaikio gyvūno kankinimo nuosprendžiai!
Tokias ir panašias frazes tenka girdėti išties dažnai ir kaskart išgirdus, atrodo, sustoja širdis, nes supranti, kad viena ar daugiau gyvybių bus pasmerktos ilgai ir skausmingai kankintis. Tad šiandien skirsime ypatingą dėmesį poniams, kurių daugybė gyvena Lietuvos žirgynuose, zoologijos soduose, kaimo turizmo sodybose, vienuolynuose, kaimuose, ūkiuose, jaunųjų gamtininkų mokyklose, pakelių restoranų kiemuose ir dar galai žino kur… Įrašas bus labai ilgas, bet – gyvybiškai būtinas!
Žmonės įsigyja ponius, manydami, jog tai nedaug priežiūros reikalaujantys ir pigiau už arklius atsieinantys mieli padarai: vietos jiems reikia gerokai mažiau, priežiūros – praktiškai jokios (paleidai ganytis ir to užtenka), žinios irgi nereikalingos, nes su tokio dydžio gyvūnu „susitvarkytų ir vaikas“, įsigyti juos pigiau, parsivežti gali bagažinėje ir paprastoje priekaboje, o visų dėmesį tikrai patrauksi, nes gražu ir miela. Tiesiog tobulas gyvis!
Po kurio laiko kanopos perauga, tampa ilgos, bet nėra bėdos, nes „juk neskauda“. Ponis vaikšto lėtai, keistai kilnoja kojas, tiesia jas į priekį, bet tai „nieko baisaus, tiesiog nepatogu“. „Kada nors gal reikės pakviesti ką, kad tas kanopas apkapotų“. „Šiaip nerandu, kas tvarko, tai kai rasiu – sutvarkysim, o paskui kitąmet vėl reikės“.
VISA TAI TURI TRAGIŠKAS PASEKMES.
Pradėkim nuo to, kad poniai ir arkliai turi kelis esminius skirtumus, kurių svarbiausi ir daug ką lemiantys – dydis ir medžiagų apykaita.
Poniai yra žymiai mažesni už arklius, o tai reiškia, jog ir maisto jiems reikia gerokai mažiau. Ponių medžiagų apykaita yra efektyvesnė nei arklių, tad atitinkamai jiems reikia daug mažiau kalorijų.
Tačiau tuo pat metu ponių priežiūra ir esminiai poreikiai praktiškai nesiskiria nuo arklių. Jiems, taip pat kaip arkliams, būtina reguliariai tvarkyti kanopas, ir tai daryti ne kitąmet, o daugiausiai kas 6-8 savaites. Ir tai tik tuo atveju, jeigu nėra laminito požymių ar kitų rimtesnių problemų. Kaip ir arkliams, poniams būtina reguliariai duoti vaistų nuo kirminų, prižiūrėti jų dantis. Labai svarbu užtikrinti laisvą jų judėjimą, lengvai prieinamą maistą ir vandenį, pastogę, suteikti gentainių kompaniją ir užtikrinti laisvę nuo skausmo ir streso.
Visų išvardytų dalykų nežinojimas ir nesuteikimas baigiasi ne kuo kitu, o LAMINITU! Laminitas yra kanopų uždegimas, siaubingai skausminga liga, kuri dažniausiai ir galima net sakyti – deja – nenužudo. Kodėl sakome „deja“? Todėl, kad ji sukelia ilgus metus kasdienės agonijos, neturint galimybės rėkti, dejuoti, skųstis, verkti…
Girdėti, matyti, gauti pranešimus apie tokius ponius tenka kadien. Vieni iš jų yra mūsų naujokai – Kava, Taškas ir Pupa.
Kava, Taškas ir Pupa yra ponių šeimynėlė, kuri gyveno kaime, nes, galbūt, buvo tiesiog gražu, gal todėl, kad galima užsidirbti parduodant kumeliukus, o gal todėl, kad anūkams smagu vasarą pajodinėti…
Jie atvyko pas mus tokie, kaip matote vaizdo įraše. Jau laukdami jų atvykstant, žinojome, jog jų būklė – labai bloga: daug skausmo, daug ligų. Ir visa tai – dėl ilgamečio aplaidumo, neteisingos mitybos, gyvenimo sąlygų ir kanopų NEPRIEŽIŪROS.
KAVAI – 26-eri. Jai sunkiausios formos laminitas, sausgyslių kontraktūra, tešmens audinių fibrozė.
TAŠKUI irgi 26-eri. Jo diagnozės: laminitas, lęšio sąauga, ragenos fibrozė, dalinis aklumas dėl negydyto uveito, chroninė sinusų infekcija ir dalinis kurtumas.
Jų dukrai PUPAI – penkeri. Atrodytų, labai nedaug, bet per tuos penkerius metus Pupa jau spėjo „užsidirbti“ laminitą ir dubens srities jungiamųjų audinių pažeidimus…
Žiūrime į juos ir galvojame, kiek dar jų gentainių visoje Lietuvoje kasdien kenčia. Kasdien žmonės juos mato – galbūt gulinčius, gal su peraugusiomis kanopomis, ištiesusius priekines kojas į priekį, kad kaip įmanoma daugiau svorio nukeltų nuo skaudančių kanopų, nepaeinančius ar juokingai aukštai keliančius kojas, kratančius galvą – ir nieko nenutuokia arba net nenori nutuokti, jog visa tai yra nežmoniško skausmo apraiškos. Skausmo, sukelto žmogaus nežinojimo, negalėjimo, nenorėjimo ar tiesiog abejingumo.
Kaip visuomet mes darome viską, kad suteiktume šiai trijulei dar vieną šansą.
O jūsų visų prašome – neignoruokite, nelikite abejingi, matydami taip judančius gyvūnus. Fiksuokite – filmuokite, fotografuokite – ir praneškite mums ar atsakingoms institucijoms. Negalvokite, kad kas nors tai padarys už jus. Atkreipkite savininko, aplinkinių dėmesį. Kuo daugiau žmonių atkreips į tai dėmesį, tuo daugiau tikimybių, kad tokia kančia nebebus toleruojama. Na ir nepirkite gyvūno, jei nieko nenutuokiate apie jo priežiūrą. O jei jau įsigyjote, suteikite jam visą reikalingą priežiūrą ir medicininę pagalbą. Tai jūsų, savininko, pareiga.
Na o jei taip atsitiko, kad nebeturite galimybių pasirūpinti savo augintiniais, skambinkite mums. Aptarsime situaciją ir galimus pagalbos būdus. Garantuojame visišką anonimiškumą. Svarbiausia – nebekankinkite.
Prisidėti prie trijulės sveikimo galite ir jūs! Komentaruose rasite visus paramos būdus.